Kovo 25 d. minimos ir švenčiamos Gandrinės, taip pat tai bičių bei gyvačių atbudimo diena. Visa simbolizuoja prasidedantį šiltąjį metų laikotarpį.
Gandras mūsų tautosakoje – magiškas, stebuklingas paukštis, apipintas įvairiomis legendomis. Mūsų protėvių šis paukštis labai mylėtas, lauktas, laikytas laimės simboliu.
Jei pirmą kartą metuose pamatote gandrą skrendantį, tikima, kad viskas šiemet seksis sėkmingai. Netekėjusioms merginoms anksčiau tai nurodė santuokos galimybę, mokiniams reiškė, kad pereis į aukštesnę klasę. Jei gandras tupi – įvykiai klostysis ramiai, lėtai. Merginos – liks netekėjusios. Mokiniui – kurso kartojimas.
Jei per Gandrines nėra šalnų, tai pavasaris bus ankstyvas, jei šąla – tai šals dar 25 dienas. Jei šią dieną vėjas pučia iš šiaurės – dar bus šalta, jei iš vakarų – palis. Jei diena giedra, saulėta, spėjama, kad tais metais bus neskalsūs javai, jų bus mažai, nes išdegsią pasėliai.
Tokiu metų laiku kadaise minėta ir bičių atbudimo diena, kai jos, saulutei sušildžius avilius, išskrenda pirmą kartą apsidairyti. Žmogų visada žavėjo bitučių darbštumas, bendruomeniškumas, stebino mirties paslaptis. Nuo bičių kilęs ir žodis „bičiulystė“ – bendrų bičių turėjimas laikytas šventu reikalu ir trukdavęs iki pat mirties.
Per Gandrines atbunda ir pati baisiausia gyvatė, kuri turi didelę gražią karūną. Sakoma, jei kas pavogtų tą karūną iš jos, tas būtų stebukladarys. Jam reikėtų užsidėjus tą karūną tris kartus rankomis suploti, ir visi pasaulio stebuklai jam atsivertų, galėtų skaityti kitų mintis…
Palaimintų visiems Gandrinių!